Pastaruoju metu vis pasigirsta klausimų apie avansu mokamo pelno mokesčio teisingumą, kai pelnas dar neuždirbtas (o gal šiemet jo net nebus), o pelno mokestį jau reikia mokėti. Vis dėlto, tokia tvarka numatyta Įstatyme ir kol ji nepasikeis belieka klausimas: kaip verslas gali pasinaudoti esamos tvarkos suteiktomis galimybėmis?
Galiojanti tvarka
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką juridinis asmuo, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų, pelno mokestį turi mokėti avansu. Mokestis mokamas 4 kartus per metus. Kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Įmonei suteikiama teisė pasirinkti vieną iš dviejų būdų avansiniam pelno mokesčiui apskaičiuoti:
1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus (pvz. 2023 m. I-II ketv. mokama po ¼ 2021 m. pelno mokesčio, III-IV ketv. mokama po ¼ 2022 m. pelno mokesčio);
2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2022 m. 82% įmonių rinkosi pirmąjį būdą ir avansinį pelno mokestį mokėjo pagal praėjusių metų rezultatus. Antrasis būdas daugeliui įmonių nepatrauklus. Jau kovo mėnesį įvertinti, koks bus apmokestinamas pelnas už visus metus, gali būti per sudėtinga užduotis. Be to, jei faktiškai sumokėtas avansinis pelno mokestis sieks mažiau nei 80% faktiškai apskaičiuoto metinio pelno mokesčio, įmonė turės sumokėti delspinigius nuo minėtų sumų skirtumo. Delspinigių dydis siekia 0,029% už dieną arba perskaičiavus – 10,59% metinę palūkanų normą (visgi delspinigiai yra neatskaitomi iš apmokestinamojo pelno ir tai įvertinus metinė palūkanų norma didėtų iki 12,2%).
Teisės aktuose numatyta galimybė
Neretai lieka pražiūrėta reikšminga galinti būti galimybė. Valstybinė mokesčių inspekcija leidžia įmonei vieną kartą per mokestinį laikotarpį (iki rugsėjo 15 d.) pakeisti pasirinktą avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą. Rugsėjį, priešingai negu kovą, jau daug aiškiau galima prognozuoti kokie rezultatai bus ir kiek reikšmingai jie skirsis nuo ankstesnių metų. Tais atvejais, kai įmonė kovą pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų rezultatus ir pakeitus avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą į apskaičiuojamą pagal prognozę, jis tampa mažesnis nei buvo faktiškai sumokėtas (už I-II ketvirčius), susidariusią permoką galima susidengti su kitais mokėtinais mokesčiais arba susigrąžinti, o už III-IV ketvirčius mokama suma jau atitiktų įmonės prognozę.
Kada verta pakeisti apskaičiavimo būdą
Apibendrinant galima išskirti 3 situacijas kai įmonei pasinaudoti šia galimybe ir pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą būtų racionalu:
● kai įmonė einamuosius metus planuoja užbaigti nuostolingai ir pelno mokesčio nemokėti;
● kai pelno mokestis bus ženkliai mažesnis nei praėjusiais ir/ar už praėjusiais metais buvusius pelno mokesčius. Todėl, kad net ir prognozuojant padarius klaidą sumokėti 12,2% metinių palūkanų kainą tarkime nuo 10 000 Eur klaidos yra pigiau nei įšaldyti 100 000 Eur apyvartinio kapitalo, kurio kaina šiandien daugumai įmonių siekia bent 7-10%;
● kai įmonei pasiskolinti rinkoje galimybių nėra arba palūkanų norma viršija 12,2%, avansinį pelno mokestį mokėti pagal prognozuojamą rezultatą (numatant 0 pelno mokestį) gali būti kaip patrauklus veiklos finansavimo būdas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įsivertinti savo verslo situaciją ir pasirinkti tinkamiausią avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą, galima tik iki rugsėjo 15 dienos. Neretai šis sprendimas gali padėti sutaupyti reikšmingą sumą apyvartinio kapitalo ir ją daug prasmingiau panaudoti įmonės veikloje.
2023-09-11
Comments