Kasmet artėjant pajamų deklaravimo periodo pabaigai, įmonių vadovai ir buhalteriai sulaukia nepatenkintų darbuotojų nusiskundimų kai jiems Valstybinė mokesčių inspekcija priskaičiuoja papildomai susimokėti gyventojų pajamų mokesčio. Klausimas kodėl taip atsitinka ir kaip tą paaiškinti darbuotojui?
Kodėl gali atsirasti mokesčio nepriemoka?
Dvi dažniausios priežastys:
Darbuotojas gavo papildomų pajamų (pvz. individuali veikla, turto pardavimas, palūkanos, dividendai ir pan.);
Darbuotojas taiko neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Neapmokestinamas pajamų dydis
Pirmuoju atveju viskas aišku – gavus kitų pajamų nuo jų taip pat reikia sumokėti mokesčius. Sunkiausiai suprantama yra antroji priežastis – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). NPD tikslas yra mažiausiai uždirbantiems žmonėms padidinti pajamas gaunamas į rankas, mažinant jų mokamą GPM sumą (ją skaičiuojant nuo mažesnės sumos nei gyventojo pajamos). Tokios sistemos idėja yra paskatinti dirbančius ir mažiau uždirbančius žmones arba turinčius negalią toliau dirbti, už tai jiems sumažinant mokamą GPM, vietoje to, kad jiems padėti mokant pašalpas ar kompensacijas.
Neapmokestinamasis pajamų dydis yra nustatomas metinėms pajamoms t. y. veikia kalendorinių metų apskaitos principu. Iki einamųjų metų gegužės 1 dienos yra suskaičiuojamos visos praėjusių metų gyventojo pajamos, jų suma įrašoma į GPM įstatyme nurodytą formulę ir taip nustatoma gyventojui taikytina metinė NPD suma ir jo mokėtinas GPM. Formulė sudaryta taip, kad kuo didesnės gyventojo metinės pajamos tuo mažiau jam „priklauso“ neapmokestinamo pajamų dydžio – 2023 m. gyventojo metinėms pajamoms pasiekus 34 371 Eur (arba vidutiniškai 2 864 Eur/mėn.) NPD nebepriklauso.
Svarbus niuansas šioje sistemoje yra tai, kad NPD mažina tik iš darbo santykių gautų pajamų apmokestinimą, nors skaičiuojant gyventojo metines pajamas yra įtraukiamos visos kitos jo gautos pajamos (išskyrus keletą išimčių).
Šios sistemos idėja yra dirbantiesiems pajamas padidinti čia ir dabar, o ne po metų suvedus visus galus, todėl metinė NPD formulė yra perdaryta į mėnesinę formulę, kad darbuotojams pasirinkusiems taikyti NPD jau kas mėnesį gaunamos pajamos būtų didesnės. Štai čia ir atsiranda problema, nes mėnesinė NPD formulė įvertina tik to mėnesio su darbo santykiais gaunamas pajamas, neatsižvelgdama nei į kitas gautas pajamas nei į mėnesis iš mėnesio besikeičiantį darbo užmokestį.
Taigi jei darbuotojas 2023 m. netaikė NPD, uždirbo mažiau nei 34 371 Eur per metus pajamų „ant popieriaus“ ir negavo jokių kitų pajamų jis VMI sukaupė GPM permoką.
Priešingu atveju, jei jis NPD taikė ir metų eigoje keitėsi (didėjo) jo darbo užmokestis (tarkime gavo priedų ar atlyginimo padidinimą) arba gavo kitų papildomų pajamų, gavosi, kad jam buvo pritaikyta per daug NPD ir VMI jam priskaičiuos papildomai sumokėti mokesčių. Iš esmės formulė be trūkumų veikia tik tuo atveju jei darbuotojas visus metus, kas mėnesį faktiškai gauna vienodą darbo užmokestį arba jis kinta tik tam tikrame rėžyje.
Šiemet daugiausiai klausimų kils darbuotojams, kurie 2023 m. nesirgo, neturėjo kitų pajamų, taikė NPD ir jų mėnesinės pajamos svyravo apie 1 926 Eur arba 2 864 Eur sumos vidurkį (buvo mėnesių kai suma viršijama, bet buvo mėnesių kai suma nebuvo pasiekta).
Komentáře