top of page
Search

PAMIRŠTAS APYVARTINIŲ LĖŠŲ ŠALTINIS. KAIP JĮ IŠNAUDOTI?

Padidėjusių palūkanų ir neaiškios ekonominės padėties aplinkoje palankus apyvartinio kapitalo finansavimas tampa gyvybiškai svarbus daugeliui verslų. Tradiciškai dėmesys yra sutelkiamas į efektyvų skolų ir atsargų valdymą, t. y. kuo mažesnis apyvartinis kapitalas yra tuo mažesnė ir jo finansavimo problema. Visgi lieka klausimas ką galima padaryti, kad užsitikrinti palankesnį finansavimą. Dažnas vadovas vertindamas įmonės likvidumą vertina tik pinigų likutį banko sąskaitose ir prideda neišnaudotą kredito įstaigų suteiktą finansavimą (ar galimybes pasiskolinti). Visgi tam tikrų sričių verslams yra dar viena, dažnai prastai išnaudojama arba neišnaudojama, galimybė – permokos Valstybinei mokesčių inspekcijai.


Kodėl įmonės permokos neišnaudoja


Galima išskirti keletą pagrindinių priežasčių kodėl įmonės sukaupia ir „laiko“ permokas VMI:

  • Vadovai nežino ir/arba nekontroliuoja šio likvidumo šaltinio;

  • Įmonių buhalteriams patinka turėti permokas VMI, nes jiems ramiau, kad jei padarys klaidą, ją pataisius mokesčių primokėti nereikės ir delspinigių priskaičiuota nebus;

  • Įmonės procesai ir apskaita būna netvarkingi (pvz. vėluoja sąskaitos faktūros, buhalteris nežino kaip suderinti mokesčius su VMI) ir dažnai neaišku koks realus permokos likutis yra apskaitoje.

Kada susidaro permokos


Dažniausiai ir reikšmingiausiomis sumomis pasitaiko PVM permokos, tačiau jos gali susidaryti ir dėl kitų mokesčių ar klaidų apskaitoje. Žemiau pateiktos dažniausiai pasitaikančios situacijos kai įmonei gali susidaryti mokesčių permoka:

  1. Kai bent dalis prekių ar paslaugų eksportuojama (tokie pardavimai PVM neapmokestinami arba apmokestinami 0 % PVM tarifu, o dėl pirkimų Lietuvoje nuolatos susidaro grąžintino PVM suma);

  2. Vykdant veiklas apmokestinamas lengvatiniais 5 ar 9 procentų PVM tarifais (kadangi pardavimų tarifas ženkliai mažesnis už standartinį 21 % tarifą, kaip ir pirmu atveju susidaro grąžintino PVM suma);

  3. Statybų sektoriuje kai parduodama taikant atvirkštinį PVM (tokiu atveju PVM sumoka pirkėjas, o pardavėjui nuolatos susidaro grąžintino PVM suma nuo pirkimų);

  4. Perkant daug PVM veikloje naudojamo turto (pastatai, patalpos, įranga ir pan.) ir investuojant į plėtrą, kai pajamų dar negeneruojama, tačiau pirkimai būna reikšmingi (tokiais atvejais dėl tuo momentu vykdytų didesnių nei įprasta pirkimų susidaro PVM permoka);

  5. Susidarius pelno mokesčio permokai, kai sumokėtas avansinis pelno mokestis buvo didesnis nei faktiškai apskaičiuotas.

Ką daryti su permoka


Įmonė nenorinti laikyti permokos VMI sąskaitose turi du kelius – prašyti permoką grąžinti į įmonės sąskaitą arba sudengti su kitais mokėtinais mokesčiais. Patogiausias sprendimas dažniausiai yra maksimaliai išnaudoti galimybes permoką susidengti su kitais mokėtinais mokesčiais VMI, tuomet pasinaudoti nuo 2021 m. atsiradusia galimybe VMI permoka padengti mokėtiną sumą SODRAI ir tik likutį prašyti grąžinti. Tokia veiksmų seka logiškiausia todėl, kad VMI šiuos skirtingus permokos panaudojimo būdus skirtingai kontroliuoja ir pinigų grąžinimas į įmonės sąskaitą dažniausiai sulaukia daugiausiai priežiūros.

 

Apibendrinant viso Lietuvos verslo siekiamybė turėtų būti niekada neturėti permokos VMI, nes įmonės turinčios permoką nemokamai finansuoja Valstybės biudžetą apribodamos savo plėtros galimybes arba susimažinti paskolas kredito institucijoms už kurias moka nemažas palūkanas. Taigi tikiuosi kiekvienas vadovas prie savo nuolat stebimų verslo rodiklių prisidės ir mokesčių permokos likučio stebėjimą.

 

P. S. 2023-12-01 duomenimis buvo 39 tūkst. įmonių deklaravusių PVM permoką kuri siekė 433 mln. Eur. Deja neaišku kaip greitai įmonės tą permoką panaudoja.


Informacija parengta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais galiojusiais 2024-02-16.

27 views0 comments

Comments

Rated 0 out of 5 stars.
No ratings yet

Add a rating
bottom of page